Žemiau straipsnis iš Cėsio ir Vidžemės rajono laikraščio Druva.
Garsiai, linksmai ir judriai
Sniedzes Gaštolas-Kalniņas ir Edgaro Kalnino šeimoje auga trys vaikai: dukrai Šarlotei yra vienuolika metų, Ralfui šeši, o jauniausiam sūnui Edgarui – trys. Vyriausias ir jauniausias vaikai gimė akimirką prieš gegužės 4-osios šventes, Šarlotės gimtadienis yra gegužės 2-ąją, o Edgaro – gegužės 3-ąją.
Gegužė – šeimos šventė
Gimtojoje 4-ąją gegužės ant stalo dedamas Sniedzės siuvinėtas baltas staltiesė ir namuose keptas varškės pyragas. Iš valstybinių švenčių šeimai artimiausia yra Latvijos gimtadienis – lapkričio 18-oji, taip pat lapkričio 11-oji. Tada žvakutės uždegamos tiek Cėsio pilies parke, tiek daugiabučio kieme, kur iš žvakių taip pat sudaromas Latvijos kontūras.
Maijos šventės dienos dažniausiai siejasi su šeimos jubiliejais. Šarlotė pripažįsta – neįprasta, kad dabar gimtadienis šiuo metu yra ne tik jai, bet ir broliui: „Gimtadienius švenčiame įvairiai, tiek kartu, tiek atskirai. Man patinka švęsti tiek su draugėmis, tiek su giminėmis. Labai smagu, kad gimtadienis yra pavasarį. Vienais metais netgi pavyko atidaryti maudynių sezoną.“
Mamma Sniedze vertina, kad paprastai šventes galima suplanuoti didesnes, nes vaikų gimtadieniai dažniausiai būna savaitgaliais: „Todėl galime suplanuoti vakarėlį tiek suaugusiems, tiek vaikams, tiek dar Rygos giminaičiams. Viską spėjame. Man pasiruošimas šventėms prasideda iš anksto. Esu siuvėja, noriu jubiliejininkams ar mums visiems pasiūti ką nors ypatingo.“
Šarlotė gimtadienį labiausiai mėgsta švęsti namuose. Paaiškėjo, kad tam yra labai pragmatiška priežastis: „Man labai patinka gauti dovanas. Jei vykstame į kelionę, dovana yra pati kelionė, o jei švenčiame namuose, tėvai paruošia dovaną būtent man.“
Šeimoje švenčiamos tiek tiek vaikų vardadieniai, tiek mielai patys lankomasi pas giminaičius šventėms, todėl dažnai laisvadieniai praleidžiami švenčiant būtent kokią nors jubiliejų. Tėtis Edgaras sako: „Kadangi tiek tiek daug švenčių, mes su Sniedze dažnai net nesiruošiame ypatingai švęsti savo vardadienių. Vaikams mielai švenčiame tiek gimtadienius, tiek vardadienius, taip pat visi kartu švenčiame Velykas, Rasos šventę ir Kalėdas, visada pažymime ir rugsėjo 1-ąją bei mokslo metų pabaigą.“
Parduotuvė pavadinta dukters vardu
Sniedze ir Edgaras dirba savo pačių sukurtame audinių internetinėje parduotuvėje, pavadintoje dukros vardu „Šarlotės audiniai“. Paaiškėjo, kad įmonė taip pat buvo registruota gegužės 12 d., nes laukdamasi trečio vaiko Sniedze nusprendė atidaryti savo parduotuvę.
Dukra džiaugiasi, kad parduotuvė pavadinta jos vardu, ir siūlo, kad atėjusieji į parduotuvę mama apie tai papasakotų. „Jaučiuosi labai ypatinga, kad parduotuvei suteiktas mano vardas“, – sako mergaitė.
Šarlotė mielai padeda tėvams, mergina patiki iškarpyti audinių pavyzdžius, uždėti ant pakuočių antspaudą „Šarlotės audiniai“, kartais padeda supakuoti užsakymus. Tai taip pat galimybė užsidirbti kišenpinigių. Mergina, matydama tėvų veiklą, taip pat svarstė apie savo verslo kūrimą, tačiau nors šią vasarą planuoja pasiūti sau suknelę, verslas greičiausiai nebus susijęs su siuvimu.
Brolis Ralfs parduotuvę visada laikė sesers parduotuve, taip ją ir vadina. Ir tėvams sako, kad jam taip pat reikia savo parduotuvės, nes jis taip pat nori kažką parduoti. Mama atskleidžia, kad idėjos, ką jis norėtų parduoti, buvo įvairios: lego, dviračius, taip pat saldumynus.
Mielai leidžiu laiką kartu
Sniedzė ir Edgaras beveik visą dieną praleidžia kartu – darbe ir namuose. Šarlotei patinka, kad tėvai dirba kartu, gali susitikti abu iš karto, tačiau ji susimąsto: „Bet jei jie visą laiką yra kartu, galbūt ir pykstasi daugiau.“ Tėtis Edgaras vertina, kad jis ir žmona sugebėjo labai gerai paskirstyti darbus: „Aš daugiau dirbu su svetaine, programavimu, žmona – su užsakymais, socialiniais tinklais, siuvimu.“
Tačiau Edgaras taip pat šypsosi, kad visi šeimoje yra temperamentingi, todėl ir garsūs: „Atsižvelgiant į tai, kad parduotuvėje audinių spalvos tiesiog verda, namuose sienos yra neutralių baltų spalvų, kad dar labiau neskatintų būti aktyviais.“ Dukra juokiasi, kad juos nuo ketvirto aukšto galima išgirsti net iki pirmo. Sniedze susimąsto, kad visi jie yra garsūs, gyvenimą mylintys ir judrūs: „Neturime laiko pažiūrėti kokį filmą, nes kai tik ištirpsta sniegas, iškart esame lauke – važinėjame dviračiais arba vaikštome. Leidžiame sau laisvą laiko režimą be griežto grafiko, kada kur reikia būti. Šiomis Velykomis taip pat ėjome į mišką, užkūrėme laužą, kepėme mėsą.“ Nepasiėmė malkų, bet pavyko užkurti ugnį ir iš surinktų šakų, nesvarbu, kad jos buvo šlapios.
Sniedze pripažįsta: „Jei man reikėtų rinktis – tvarkyti namus ar šeima išeiti į lauką – rinkčiausi antrą variantą. Bet juokingiausia, kad būdami namuose, dažniausiai visi esame kartu viename kvadratiniame metre. Jei kas gamina valgyti, visi kiti taip pat būna virtuvėje, jei kas sėdi ant sofos, ten būna visa šeima – net katė ir šuo.“
Šeimos aistra yra ir maisto gaminimas. Neseniai įsigyta receptų knyga „Pasimėgauk su Zani“, dabar eksperimentuojama gaminant įvairius patiekalus, daugiausia saldumynus, keptą „Saldžioji brunetė“, kitas pyragus, vaflius, taip pat išbandytas čeburekų gaminimas. Kartais rengiami teminiai vakarai, kai, pavyzdžiui, ragaujami įvairūs sūriai, pasakoja Edgaras. Buvo picos laikotarpis, kai patys gamino ir tešlą. Kartais, kai mokykloje pamokos baigiasi anksčiau, Šarlotė ir broliai ką nors pagamina kitiems.
Galvodami apie šeimą, Edgaras daro išvadą: „Per šiuos metus mes pasikeitėme, visa patirtis atvedė mus iki to, kad turime savo verslą, o su vaikais esame lanksčiai nusiteikę – neplanuojame visko griežtai, o leidžiamės į vyksmus. Taip visi jaučiamės geriausiai.“
Teksto autorė: /
Publikacija: http://edruva.lv/skali-dzivespriecigi-un-kustigi/
