Yra moterys, kurios siuva, ir yra moterys, kurios gyvena siuvimu. Inna Kopica yra viena iš tų, kurios istorija įkvepia ne tik prie siuvimo mašinos, bet ir gyvenime apskritai. Jos kelias nuo vaikystės lėlių iki siuvimo meistriškumo pamokų tūkstančiams moterų yra nuoširdus, drąsus ir labai žmogiškas. Šiame pokalbyje Inna dalijasi, kaip siuvimas tapo ne tik jos kasdienybe, bet ir gyvenimo prasmė, verslas bei įkvėpimo šaltinis kitiems.
Kaip prasidėjo tavo kelias siuvimo pasaulyje?
Ar prisimeni savo pirmąjį siuvimo projektą? Kas tave įkvėpė?
Iš tikrųjų aš net neprisimenu jokio ypatingo pradžios, nes man atrodo, kad siuvau visą gyvenimą, nuo pat prisiminimų. Pirmieji turbūt buvo lėlės, kurioms reikėjo drabužių.
Ir man buvo apie 15 metų, kai mama nupirko siuvimo mašiną, ir nuo tos akimirkos negalėjau įsivaizduoti savęs be jos. Tuo pačiu metu pasirodė pirmieji „Burda“ žurnalai, kurie atrodė kaip kažkas iš kitos realybės, su neįtikėtinai gražiais ir nematytais drabužių modeliais. Taip pradėjau siūti – siuvau viską, kas buvo tuose žurnaluose, siuvau sau, draugėms ir kartu su draugėmis.
Kas paskatino tave paversti siuvimą savo profesija ir gyvenimo būdu?
Ar tai buvo palaipsnis žingsnis ar didelis sprendimas per vieną dieną?
Siuvimo kaip profesijos niekada neapsvarstžiau, nes kažkaip tai visada laikyta ne visai rimta profesija, kuria negalima tikrai užsidirbti pragyvenimui, ir visą laiką siuvau tik laisvu nuo darbo metu – vakarais, naktimis, savaitgaliais. Neslėpsiu, kad sunkiausiais krizės laikais siuvimas tiesiog išgelbėjo nuo bado.
Ir atėjęs laikas po 40 metų, kai supratau, kad nebenoriu taip dirbti, supratau, kad noriu turėti savo verslą, daryti tai, kas man labiausiai patinka, ir nepaisant to, kad beveik niekas netikėjo, jog man pavyks, aš palikau samdomą darbą ir tapau verslininku.
Tu vadi populāras meistarklases – kaip atsirado idėja apie „Siuvimo sektą“ ir siuvimo mokymus internetu?
Meistrystės ir Siuvimo sektos – tai labai ypatinga ir miela istorija! Šis etapas mano gyvenime yra ypač svarbus ir gražus.
Viskas prasidėjo visiškai neplanuotai ir atsitiktinai – dėl covid ir karantino. Staiga, vienu momentu, nė vienai klientei nebereikėjo drabužių, viskas sustojo, sustojo ir mano darbas – pusiau baigti užsakymai liko pakabinti, jų niekam nebereikėjo, o aš likau be jokių pragyvenimo šaltinių. Po šoko ir nevilties laikotarpio supratau, kad reikia keistis, kad reikia daryti ką nors naujo, apie ką jau kurį laiką galvojau, bet vis atidėliojau dėl laiko trūkumo ir netikėjimo, kad apskritai sugebėsiu – supratau, kad reikia pabandyti sukurti rankinių siuvimo meistriškumo kursus. Tai buvo didelis iššūkis, nes neturėjau visiškai jokių žinių šioje srityje – nieko nežinojau apie platformas, kur jas galima būtų talpinti, nieko nežinojau apie vaizdo įrašus, montažą, iš esmės visiškai nieko nežinojau.
Ir didelis ačiū mano labai brangiems žmonėms, kurie padėjo man viso to paties pradžioje ir padeda iki šiol.
Ir karantino metu ėmiausi pačios pirmosios – kosmetinės piniginės meistriškumo pamokos. Tai turbūt buvo pati sunkiausia pamoka, nes viską mokiausi visiškai nuo nulio.
Ir atėjo laikas, kai turėjau pradėti reklamuoti šį kursą socialiniuose tinkluose – aš nemiegojau visą naktį, laukdama ryto ir galvodama, ar kas nors užsiregistruos į mano meistriškumo pamoką. Ir ryte buvau tikrai šokiruota ir laiminga, pamačiusi, kiek daug žmonių užsiregistravo į mano meistriškumo pamoką! Negalėjau patikėti, kad iš tiesų visi nori mokytis siūti kartu su manimi.
Ir taip palaipsniui artėjome prie Siuvimo sektos pradžios.
Lithuanian Kai prasidėjo meistriškumo pamoka, buvo sukurtas atskiras pokalbių kambarys, kuriame galima buvo užduoti klausimus, bendrauti su kitomis dalyvėmis ir rasti savo siūtus darbus. Pamažu atsirado naujų meistriškumo pamokų, pokalbių kambaryje dalyvių skaičius augo, o mūsų kompanija buvo tokia kūrybinga, įkvepianti ir draugiška, kad merginos nenorėjo, jog pokalbių kambarys būtų uždarytas po meistriškumo pamokų pabaigos, ir viena iš dalyvių netgi sugalvojo pavadinimą „Siuvimo sekta“!
Natural Lithuanian Taip atsirado mūsų mylima sekta, kurioje dabar yra neįtikėtinai daug narių! Mes siuvame, ieškome pagalbos, patarimų, kalbamės apie viską, kas susiję su siuvimu ir ne tik!
Ir didelis džiaugsmas, kad ši grupė mums padėjo tada, kai to labiausiai reikėjo.
Iš kur semies įkvėpimo naujiems kursams ir projektams – mada, medžiagos, klientų poreikiai ar jausmas „iš vidaus“?
Man atrodo, kad įkvėpimas yra visur – socialiniuose tinkluose, filmuose, gatvės madoje. Mano mėgstamiausia ir labiausiai įkvepianti platforma yra Instagram, ten dažnai semiuosi idėjų. Labai dažnai idėjos meistriškumo pamokoms kyla iš mūsų klubo ir pamokų dalyvių. Kartais tiesiog staiga ateina kokia nors idėja ir viskas – jaučiu, kad tokios pamokos reikia!
Kuri iš tavo meistriškumo kursų tau yra mieliausias ir kodėl?
Man sunku pasakyti, kuri meistriškumo kursai man yra mėgstamiausi, nes kiekvienas turi savo istoriją, kiekvienas suteikė man ką nors naujo, o kiekviename meistriškumo kurse buvo daug ypatingų dalyvių istorijų, kurios privertė mane plačiai laimingai šypsotis, verkti iš džiaugsmo ir susijaudinimo.
Kokie yra dažniausi iššūkiai, su kuriais susiduria tavo kurso dalyvės – ir kaip tu joms padedi juos įveikti?
Laikui turbūt didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria meistriškumo kursų dalyvės, yra laiko stoka! Ir man atrodo, kad aš dar labiau apsunkinu situaciją, kai kuriu naujus meistriškumo kursus :)! Turime tiek nuostabių, kūrybingų moterų, kurios ne tik aistringai siuva, bet ir užsiima kitais hobiais, turi šeimas, nuostabiai gražius sodus, gamina fantastiškus patiekalus, sportuoja, keliauja, ir aš nuoširdžiai žaviuosi, kad jos sugeba rasti laiko ir mano meistriškumo kursams bei siuva tokius nuostabiai gražius darbus!
Bet jei rimtai, jei yra kokia nors problema ar klausimas meistriškumo klasėje, visose mano meistriškumo klasėse yra pokalbių kambariai, kur aš bet kuriuo metu stengiuosi iš karto padėti išspręsti bet kokį klausimą, ir paprastai man tai pavyksta.
Ką norėtum įkvėpti kitoms moterims, kurios svajoja pradėti siūti, bet dar nepasiryžo?
Visas čia paprasta – tiesiog pradėti! Jei norite išmokti siūti, tiesiog paimkite siuvimo mašiną, gražią medžiagą ir geras žirkles ir pradėkite! Saugumui galite įsigyti vieną iš manosioms meistriškumo pamokoms ir prisijungti prie pokalbio, kuriame galite užduoti bet kokį klausimą, o aš atsakysiu.
Jei bijote, tiesiog įsivaizduokite, kas būtų baisiausia, jei nepavyktų iš pirmo karto? Dažniausiai toks atsakymas padeda, nes iš tikrųjų ten nėra nieko baisaus, o jei pabandysite, gali pavykti kažkas gražaus! Viskas yra taip paprasta!
Innos istorija įrodo, kad niekada nėra per vėlu sekti savo širdies balsu. Su šiluma, paprastumu ir tvirta tikėjimo savimi jėga ji sukūrė vietą, kur moterys jaučiasi saugios, drąsios ir įkvėptos. Jei tau kada nors atrodė, kad „siuvimas nėra skirtas man“, ši istorija gali būti būtent tas paskatinimas, kurio tau reikia. Kaip sako Inna – „Tiesiog reikia pradėti. Viskas yra taip paprasta.“
